1	Elektros krūvis gali būti teigiamas arba neigiamas. Mažiausia dalelė, turinti neigiamą elementarųjį krūvį, vadinama elektronu, teigiamą elementarųjį krūvį – protonu.
2	Bendru atveju kūnai, turintys to paties ženklo krūvius, stumia vieni kitus, o kūnai, turintys priešingo ženklo krūvius, traukia vieni kitus. Šį reiškinį aprašo Kulono dėsnis.
3	Krūvis yra išsilaikantis dydis. Kai susikuria teigiamas krūvis, būtinai turi susikurti ir neigiamas krūvis. Todėl bendras teigiamų ir neigiamų krūvių skaičius lygus. Elektros krūvio tvermės dėsnis teigia, jog krūviams sąveikaujant jų suma lieka pastovi (kitaip tariant, izoliuotos sistemos bendras krūvis pastovus).
4	Mažiausias nedalomas krūvis e=1,602 176 487 x 10^(-19) C
5	Elektrinis laukas – materijos forma, supanti krūvius. Kiekvienas krūvis erdvėje aplink save sudaro elektrinį lauką. Visos elektrinių jėgų sąveikos yra perduodamos elektriniu lauku. Nekintantis laike elektrinis laukas yra vadinamas elektrostatiniu lauku.
6	Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių. Magnetinį lauką kuria judantys elektros krūviai (ir elektros srovė) arba magnetiniai dipoliai (ir nuolatiniai magnetai). Magnetinis laukas yra sūkurinis.
7	Priešingai nei elektrinio lauko jėga, magnetinio lauko jėga elektrinį krūvį veikia statmenai lauko linijoms.
8	Nejudantys kūnai, turintys magnetinį momentą bei nuolatinė elektros srovė kuria stacionarųjį magnetinį lauką, kintamoji elektros srovė bei kintamas elektrinis laukas kuria kintamąjį magnetinį lauką.
9	Magnetizmo reiškinys dar nėra visiškai ištirtas. Nepaisant to, jis yra daug kur taikomas, įvairiuose elektriniuose įrenginiuose, elektros varikliuose.
10	Elektros srovė – kryptingas elektros krūvių judėjimas. Dar kitaip įvardijamas kaip, kryptingas laisvųjų elektringųjų dalelių judėjimas.
11	SI sistemoje elektros srovė matuojama amperais. 1 A=1 C s(-1). Tačiau srovė apibrėžiama ne kaip krūvio kitimas, o per magnetizmą. Jei dviem be galo ilgais (pakankamai ilgais jog tolesnis ilginimas nedarytų įtakos rezultatui daugiau nei matavimo paklaidos) lygiagrečiais laidais, kurie nutolę 1m atstumu vienas nuo kito teka 1A srovė, tai tie du laidai sąveikauja 2 10(-7) N jėga.
12	Srovei tekant laidais, elektronai juda nuo neigiamo poliaus prie teigiamo. Elektronas, praėjęs tuštumoje kelią tarp elektrodų, kurių potencialų skirtumas yra 1 voltas, pasiekia apie 500 km/sek greitį. Eidamas laidininku, elektronas pakeliui sutinka teigiamus jonus, susiduria su jais, atiduoda jiems dalį savo energijos, tuo pačiu sumažindamas savo paties greitį. Iš to kyla išvada, kad elektronų greitis priklauso nuo to, kokio ilgumo kelią jis nuėjo laidininku tarp eilinių susidūrimų. Kuo ilgesnis yra tas kelias, tuo daugiau įsibėgėja elektronai ir tuo didesnis pasidaro jų greitis. Tačiau elektronai su teigiamais jonais ir tarpusavyje susiduria taip dažnai, jog juda labai lėtai; jų greitis yra apie 1 mm/sek. O elektros lauko sklidimo laidininke greitis yra 300 000 km/sek. Tas greitis visus laidininko elektronus verčia pradėti kryptingą judėjimą.
13	Akumuliatorius, baterija, elektros elementas gali tiekti elektros srovę tuo atveju, jeigu tarp polių veikia potencialų skirtumas, kuris vadinamas įtampa.
14	Omo dėsnis – fizikinis dėsnis, nusakantis įtampos, srovės stiprio ir laidininko varžos priklausomybę elektros grandinėje. Pavadintas šio dėsnio atradėjo – Georgo Omo vardu. U=I*R
15
16
17
18
19
20